1. Mano gimtoji kalba yra viskas, ko man reikia.
Mitas FaktasPraleisti
MitasKiekvieno atvejis individualus, tačiau daugeliui Europos piliečių kitos – negimtosios – kalbos mokėjimas reikalingas mokymuisi, verslui ir kultūrų pažinimui. Kitas klausimas
2. Nesu dvikalbis(-ė)/daugiakalbis(-ė). Moku tik vieną kalbą.
Greičiausiai mitasDidelė tikimybė, kad iš tikrųjų esate dvikalbis(-ė). Prieš kelerius metus buvo manoma, kad dvikalbis žmogus turi labai gerai mokėti dvi kalbas, viena iš jų jam turi būti gimtoji, o kita – beveik gimtoji. Naujausias požiūris į šį klausimą nekelia tokių lūkesčių kalbų vartotojams. Jei suprantate reklamas, dainas, eilėraščius, ženklus, frazes kita kalba, vadinasi, esate daugiakalbis(-ė). Kitaip tariant, kad suprastumėte pranešimą, vartojate daugiau nei vieną kalbą. Kitas klausimas
3. Daugelis žmonių pasaulyje vartoja daugiau nei vieną kalbą.
Faktas„Daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų kasdien bendrauja dviem ar daugiau kalbų. Kitaip tariant, daugiakalbystė, o ne vienakalbiškumas yra norma. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmogus gali būti dvikalbis arba daugiakalbis: dvi kalbas mokantys tėvai, išvykimas dirbti į užsienį, politinė migracija, kai asmenims ir šeimoms reikia išmokti naujos bendruomenės kalbą ir kartu išlaikyti ryšius su gimtąja šalimi, švietimas, kai vaikai mokykloje mokosi užsienio arba antrosios kalbos, dvikalbės arba daugiakalbės bendruomenės, kuriose žmonės kasdien keičia kalbas, ir istoriniai įvykiai, pavyzdžiui, XV ir XVI a. ‘atradimai’, lėmę kolonializmą, kai žmonės perėmė kolonizatoriaus kalbą ir iki šiol gyvuoja kaip vietinė atmaina.“ Nayr Ibrahim (2015 m.) Kitas klausimas
4. Anglų kalba yra vienintelė kalba reikalinga vaikams.
MitasJei vaikų gimtoji kalba yra anglų, jie gali būti vienakalbiai. Tai reiškia, kad jie netektų turiningos papildomos kalbos mokymosi patirties. Kita vertus, jei vaikai kalba tik gimtąja kalba ir tik angliškai, jie netenka daugybės galimybių, kurias suteiktų kitų Europos (ir pasaulio) kalbų mokėjimas. Tai turi įtakos būsimam švietimui ir užimtumui. Kitas klausimas
5. Vaikai ima painiotis, jei vienu metu mokosi kelių kalbų.
MitasTyrimai atskleidė, kad kelių kalbų mokymasis jokiu būdu nekenkia vaikams, o tik padeda jiems geriau bendrauti ir mokytis kitų kalbų. Kai kurie dvikalbiai vaikai kartais gali supainioti gramatikos taisykles arba tame pačiame sakinyje vartoti abiejų kalbų žodžius, pvz., “quiero mas juice” („Noriu daugiau sulčių“]. Tai normali dvikalbės kalbos raidos dalis ir nereiškia, kad vaikas yra sutrikęs. Paprastai iki 4 metų amžiaus vaikai jau gali atskirti skirtingas kalbas, tačiau kartais vis dar gali maišyti ar derinti abi kalbas tame pačiame sakinyje. Galų gale jie išmoks teisingai atskirti abi kalbas. Kitas klausimas
6. Negaliu padėti vaikui išmokti ar vartoti kalbos, kurios pats(-i) (pakankamai gerai) nemoku.
Greičiausiai mitasVisiška netiesa! Kaip mokytojas(-a) ar auklėtojas(-a), galite sudaryti galimybes vaikams vartoti gimtąją kalbą. Kviesdami vaikus ieškoti paralelių su gimtąja kalba, galėsite lengviau suprasti, ką vaikai kalba, ir galbūt net pasimokyti iš jų! Kitas klausimas
7. Jei besimokantieji nekalba mokykloje vartojama kalba, geriausiai ją išmoks girdėdami, mokydamiesi ir vartodami tik šią kalbą.
MitasPrievartinis naujos kalbos mokymas žalingas tiek gimtosios, tiek naujosios kalbos atžvilgiu. Vaikų gimtoji kalba yra būtina apsaugos priemonė ir pažinimo įrankis, kuriuo jie naudojasi mokydamiesi. Skatindami visų vaiko kalbų vartojimą, padėsime jiems ugdyti tiek gimtosios, tiek mokykloje vartojamos, tiek papildomos kalbos įgūdžius. Kitas klausimas
8. Nuolatinis gimtosios kalbos(-ų) vartojimas trukdys vaikams mokytis mokykloje vartojamos kalbos.
MitasIš tiesų, gimtoji kalba gali tapti pagrindiniu įrankiu, mokantis mokykloje vartojamos kalbos ir(ar) papildomų kalbų. Mokantis kitos kalbos, gimtoji kalba išlieka komunikacijos kalba vaikams, bendraujant su tėvais, globėjais ar net mokytojais. Kitas klausimas
9. Mano darbas yra mokyti X kalbą kaip užsienio kalbą ir negalvoti apie kitas kalbas savo klasėje.
Mitas Faktas
MitasPripažindami vaiko gimtąją kalbą ar tas kalbas, kurias jis moka, leisime jam pasijusti laukiamu ir vertinamu. Dirbdami aplinkoje, kurioje jie jaučiasi vertinami ir saugūs, vaikai labiau domisi ir įsitraukia į klasės veiklas. Taigi įsileisdami daugiakalbiškumą į savo klases, praturtiname tiek vaikų, tiek mokytojų gyvenimą. Laikas, praleistas vaikų kalboms įtraukti į veiklas ir mokymosi procesą, niekada nėra sugaištas ir bus visakeriopai atlygintas dar didesne nauda mokantis kalbų Taigi, kaip jums sekėsi?Galbūt norėsite paskaityti daugiau apie šiuos ar kitus mitus žemiau pateiktose nuorodose: Britų taryba François Grosjean Healthy ChildrenEuropos kalbų diena – faktai apie kalbas Šis testas sukurtas, remiantis Europos Tarybos Europos šiuolaikinių kalbų centro svetainėje pateikta projekto „Įkvepiantis kalbų mokymasis ankstyvajame amžiuje“ informacija.
This quiz is available in many more languages:
Bosanski, Català, Deutsch, Dansk, Ελληνικά, Eesti, English, Español, Français, Frysk, Hrvatski, Magyar, Հայերեն, Italiano, ქართული, Crnogorski jezik, Македонски Јазик, Malti, Polski, Русский, Slovenský jazyk, Slovenščina, Shqip, Српски, Svenska, Türkçe, Українська
