DUK apie ženklų kalbą

Didžioji raidė šiam žodžiui naudojama kalbant apie Kurčiųjų studijas, Kurčiųjų organizacijas, Kurčiųjų bendruomenę bei Kurčiųjų kalbą (žiūrėti: „Signed Languages in Education in Europe – a primary exploration“ Lorraine LEESON, Dublin. Council of Europe. 2006). Mažoji raidė naudojama medicininiuose terminuose apibrėžiant klausos netekusį žmogų.

Ne. Kurčiųjų vaikai taip pat dažnai moka ženklų kalbą. Jiems pirmoji gimtoji kalba bus būtent ženklų kalba. Taip pat kurčiųjų tėvai, broliai, sesės išmoksta ženklų kalbos, kad galėtų lengviau bendrauti. Yra ir daug tokių žmonių, kurie išmoksta ženklų kalbos, nes turi kurčių draugų , nori tapti gestų kalbos vertėjais arba tiesiog domisi šia kalba.

Ne. Yra daug ženklų kalbos rūšių, o vienoje šalyje gali egzistuoti kelios gestų kalbos versijos. Pavyzdžiui, yra dvi gestų kalbos rūšys Belgijoje (prancūziška belgų gestų kalba ir flamandiška belgų gestų kalba), taip pat Ispanijoje (ispaniška gestų kalba ir katalonų gestų kalba). Taip pat, gestų kalba skirtinga šalyse, kurias vienija ta pati kalba, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje. Skirtumus galima sieti su istoriniais kalbų vystymosi aspektais.

Taip, kalbų šeimos egzistuoja ir gestų kalboje. Pavyzdžiui, austriška gestų kalba arba olandiška gestų kalba yra lengviau suprantama ar perskaitoma tiems, kurie moka vokiečių gestų kalbą, nei tiems, kurie moka italų gestų kalbą. O anglų ženklų kalba, priešingai, skiriasi nuo visų kitų Europos gestų kalbų ir yra panaši tik su australų gestų kalba.

Egsiztuoja tarptautinė bendravimo sistema, dažnai vadinama tarptautiniais ženklais (TŽ). Dažniausiai ši sistema yra naudojama tarptautinėse konferencijose ir susitikimuose su dalyviais, kurie kalba skirtingomis gestų kalbomis. Ši pagalbinė kalba gali būti vadinama gestų „lingua franca“, kuomet kurtieji iš skirtingų valstybių nori susikalbėti. Tarptautinių ženklų sistema negali būti lyginama su esperanto kalba, nes ja nėra. Šioje sistemoje nėra nustatytos gramatikos ar leksikos. Ji remiasi gestais, kurie turi reikšmę tam tikrame kontekste, o kalbantysis gestais naudoja savo gimtosios kalbos žodyną. Tai reiškia, kad gestai yra aiškūs ir dažnai daugiau nei vienas gestas yra naudojamas, kad būtų galima suprasti, apie ką kalbama.

Ne. Gestų kalbos yra visavertės kalbos su sava gramatika ir sintakse. Kaip ir kitose kalbose, taip ir ženklų, egzistuoja tam tikri posakiai, kuriuos sunku išversti žodžiais, ir atvirkščiai: kai kurie žodžiai negali būti išversti į gestų kalbą.

Yra buvę mėginimų standartizuoti ženklų kalbą Europoje, tačiau šnekamosios kalbos atveju to padaryti nepavyko, kadangi egzistuoja tam tikri dialektai. Tai priklauso ir nuo kurčiųjų mokyklų, kurios yra skirtingose valstybės vietose, naudoja skirtingus ženklus, kuriuos išmokę vaikai vėliau išplatina. Dažniausiai skiriasi gestai, žymintys savaitės ir mėnesio dienas bei spalvas.

Į šį klausimą sunku atsakyti, nes ne visose šalyse tai yra skaičiuojama. Europos Sąjungoje vidutiniškai galima suskaičiuoti apie 750 000 žmonių, vartojančių kurčiųjų kalbą. Maždaug 0.1 procento visos žmonijos vartoja kurčiųjų kalbą. Į šį skaičių neįeina tie, kurie mokosi šios kalbos, kaip antrosios kalbos, taip pat kurčiųjų vaikai, tėvai ar kiti šeimos nariai. Pavyzdžiui, Suomijoje yra apie 5000 gestų kalbos vartotojų, Prancūzijoje – 100 000, Rumunijoje – 20-30 000.

Prancūzijos švietimo ministerija yra paruošusi kai kurių BEKM dalių adaptaciją prancūzų gestų kalbai. Joje pateikiami kalbos lygiai bei jų aprašymai.

Taip, gestų kalba gali būti užrašoma daugybe būdų. Nors ir nėra standartizuotos gestų užrašymo sistemos, tačiau dažnai naudojama Hamburg Notation System (HamNoSys) – sistema, kuri naudoja tam tikrus fonetinius simbolius rankų padėčiai ir judesiams apibūdinti. Kita sistema, kuri veikia panašiai, yra ženklų rašymas. Taip pat naudojama ir dar viena sistema, kurioje gestai yra vaizduojami didžiosiomis raidėmis, kurie paaiškina ir veido išraiškas bei gramatiką. Tai paaiškinama virš žodžių arba priešdėliais. Daugiau informacijos: http://www.signwriting.org/ arba http://assets.cambridge.org/97805216/37183/sample/9780521637183web.pdf („konvecijų“ skyrius), taip pat: http://www.sign-lang.uni-hamburg.de/projects/hamnosys.html

Geriausia susisiekti su Nacionaline kurčiųjų asociacija Jūsų šalyje, kuri gali suteikti informacijos apie tai, kur galima mokytis gestų kalbos bei apie pačią nacionalinę gestų kalbą. Informaciją apie visas kurčiųjų asociacijas Europos Sąjungoje galite rasti internetinėje Europos kurčiųjų sąjungos svetainėje (EKS): http://eud.eu/EUD_Members-i-159.html (map). Daugiau informacijos taip pat galima ieškoti Pasaulio kurčiųjų federacijos puslapyje: http://www.wfdeaf.org/members/ordinary-members/list-of-members.