Poliglotų era

„Išmokti daugybę skirtingų kalbų yra lengviau, nei galvojate”, - rašo Neilas Maddenas.

Jei kas nors jums pasakytų „Flisni me mua“, ar žinotumėte, ką tai reiškia, ar bent jau kokia tai kalba? Europos lingvistinį paveldą sudaro 225 vietinės kalbos, o tai turi būti švenčiama. Tačiau ar gerai europiečiai moka savo artimų ar tolimesnių kaimynų kalbas? Dauguma europiečių galvoja, kad gyvenimas mokant vieną kalbą yra norma. Tačiau maždaug nuo pusės ir dviejų trečdalių pasaulio gyventojų yra dvikalbiai. Tam tikra dalis žmonijos yra daugiakalbiai – jie gali bendrauti raštu ar žodžiu daugybe kalbų.

Daugiakalbystės atvejai yra dažnesni, nei kalbėjimo viena kalba. Daug žmonių teigia, kad jie moka tik savo gimtąją kalbą, tačiau dažnais atvejais jie moka ir kitų kalbų, tik ne taip gerai. O šiandien galimybės išmokti naują kalbą yra geresnės nei bet kada. Kad parodyti kalbų mokymosi svarbą, Europos Taryba paskelbė rugsėjo 26 d. Europos kalbų diena, kuri švenčiama kasmet. Šios šventės idėja yra plėsti daugiakalbystę. Tai nėra nauja idėja, tai yra daugelio Afrikos, Azijos ir tam tikrų Europos šalių (Beneliukso, Skandinavijos taip pat kai kurių Viduržemio jūros valstybių) gyventojų kasdienybė. Šios dienos tikslas yra galimybė bendrauti ir būti suprastiems. Atrodo, negalima atsispirti tarptautiniam anglų kalbos išplitimui. Tai rodo ir apklausos, kad anglų kalbos mokėjimas yra daugelio žmonių prioritetas (Eurobarometer duomenis, vienas iš trijų respondentų teigia, kad gali šia kalba bendrauti).

Kai pakankamas anglų kalbos mokėjimo lygis yra pasiektas, nereikia sustoti. Yra daugybė kitų vertingų kalbų, kurios gali padėti įgyti daugiau gyvenimiškos patirties dirbant ar keliaujant. Anglų kalbos vertės mažėjimas yra viena iš ironiškų globalizacijos pusių. Kai vis daugiau ir daugiau žmonių turi pakankamai anglų kalbos įgūdžių, privalumu tampa kitų kalbų mokėjimas. Darbe ir švietime gyventojai, kurių gimtoji kalba yra anglų, turės varžytis su kitais kandidatais, kurie jau moka savo gimtąją kalbą ir anglų kalbą. Taip pat daugėja ir tokių, kurie gali susikalbėti trimis ar keturiomis užsienio kalbomis. Kalbų mokėjimas atneša daugiau, nei ekonominę naudą. Tai padeda žmonėms būti atviresniems kitoms kultūroms, požiūriams, žmonėms. Tai taip pat lavina protinius sugebėjimus. Kalbos mokėjimas leidžia geriau suprasti kitų šalių gyventojus, jų kultūrą bei tradicijas. Dažnai tie žmonės, kurie geba kalbėti kitomis kalbomis yra ir tolerantiškesni. Ir atsiminkite, kad tik vienos kalbos mokėjimas reiškia būti priklausomam nuo kitų žmonių lingvistinių sugebėjimų. Mokymasis kalbėti kita kalba yra naujų gebėjimų įgijimas: požiūrio į kitas kultūras bei pagarbos joms.

Europos Taryba pirmoji sudarė programą, pagal kurią galima nustatyti kalbos mokėjimo lygį. Europos kalbų aplanko projektu siekiama motyvuoti besimokančius kalbų, kad jie žinotų kalbos mokėjimo lygį ir galėtų toliau tobulinti kalbinius įgūdžius. Europos kalbų projekto vertinimo lentelėje pateikiami duomenys, kokie kalbiniai įgūdžiai atitinka kalbos mokėjimo lygį, o tai yra naudinga toliau mokantis kalbos, ieškant darbo užsienyje ar gimtojoje šalyje. Remiantis šia lentele besimokantieji kalbų gali įvertinti savo kalbinius įgūdžius raštu, žodžiu, skaitant ir suprantant, bei įvertinti juos pagal šešis europinius lygius. Šie vertinimo standartai naudojami pagrindinėse Europos sertifikavimo institucijose, daugelyje Europos Tarybos valstybių bei Europos Sąjungoje, ypač kaip dalis Europass dokumentų. Sistema yra sudaryta taip, kad asmeninius gebėjimus būtų lengviau vertinti ir lyginti visose šalyse narėse. Vienas iš pagrindinių Europos kalbų dienos tikslų yra stiprinti ir skatinti kalbų mokymosi visą gyvenimą idėją. Dauguma suaugusiųjų mano, kad jie praleido ar iššvaistė galimybę išmokti naujų kalbų būdami moksleiviais, ir kad jau per vėlu kalbos mokytis iš naujo. Tačiau taip nėra. Visoje Europoje vyksta pamokos, kuriamos programos ir priemonės (knygos, skaitmeninės mokymosi priemonės), kurios teikia galimybę patobulinti kalbinius įgūdžius. Tačiau dažnai trūksta asmeninės motyvacijos pamiršti kalbų mokymosi baimę. Juk daugelis mokosi kalbų ir baigę mokyklą ar universitetą, ir tai nestebina, nes kalbos mokymasis mokykloje dažniau suvokiamas kaip prievolė, nei galimybė. Kalbų mokymąsi kaip galimybę pamatome tik tada, kai pradedame atrasti kitas šalis dirbant ar leidžiant laisvalaikį. Be to, kiekvieną papildomą kalbą išmokti tampa lengviau ir lengviau. Taigi jei įveikėte pirmąsias mokymosi kliūtis ir žavitės vengrų ar kinų kalbos Kantonų tarme, tiesiog pabandykite. Jei norite tobulinti savo kalbinius įgūdžius bei sužinoti daugiau apie Europos kalbų dieną, šiose nuorodose rasite naudingos informacijos.

Neilas Maddenas yra laisvai samdomas žurnalistas, gyvenantis Strasbūre.